pragaišdienis

pragaĩšdienis, -ė smob. (1) 1. kas kiauras dienas gaišta, gaišlys: Bėda man su šituo pragaĩšdieniu, kiauras dienas mieste sėdi! Alk. O tu pragaĩšdiene, kodėl tep ilgai su vandeniu nepareini?! Mrj. 2. Krsn, Šn, Kt apsileidęs, netvarkingas, nusigyvenęs žmogus: Dar tu pas tą pragaĩšdienį ką gausi! Klvr. Tas pragaĩšdienis neturi nė ką pavalgyt, o da geria Ig. | prk.: Eisim nupjaut šituos pragaĩšdienius (apie menkus miežius) Dkš.